2015 m. gegužės 10 d., sekmadienis

Didžiosios Afrikietiškos Atostogos. Arusha - Karatu (II diena)

Šventas organiškos kavos (svah. kahawa) kelias Wild Tracks' kavos fermoje

Ryte visi drauge papusryčiaujame ir 10 val. jau turime būti kavos plantacijoje, kur suderinta ekskursija su gidu. Sėdame į norvegų šeimynėlės džipą ir per sekmadieninį sujudusį kaimą išjudame į Wild Tracks' kavos fermos plantaciją netoliese. Kaimelis skamba pamaldomis, giesmėmis ir būgnais.


Mus pasitinka linksmai nusiteikęs, kaip vėliau išsiaiškiname, taip pat vienos mainų programos dalyvės, kuri metams išvyko į Norvegiją, brolis Samwel. Aprodo savo šeimos ūkį su ožkomis, vištomis ir karve.

Tuomet nusiveda į motininių kavos krūmų lauką ir paaiškina, kad čia augima dviejų rūšių kava: Robusta ir Arabica. Taip pat svarbu žinoti, kad kava auginama organiniu būdu, t.y. nenaudojant jokių chemikalų, o tik natūralius antibiotikus, kurie viduryje lauko auga specialaus medžio pavidalu. O tarplysviuose auginami dar kiti augalai, kurie atbaido kenkėjus. Kavos daigeliai čia dauginami iš ūglių (nors yra ir dauginimo būdas ir sėklų) tam, kad kava neprarastų natūralaus savo atsparumo. Buvom nustebę, kaip dėl sveikumo blizga kavos lapai ir nėra jokių parudavimų. Šalia esančioje plantacijoje augina 200 medelių kavos krūmų, kurių amžiaus 4m. Iš tokio lauko gaunama ape 500 kg kavos derliaus.

Draugiškasis gidas atskleidžia kavos atradimo istoriją, kuri maždaug tokia:
Etiopijoje jau nuo seno augo kava, tik ji nebuvo atrasta kaip gėrimas. Seniai seniai vienas piemuo ganydamas savo ožkas pastebėjęs, kad užėdusios tų uogų, ožkos tapdavo tarsi apsvaigę. Dar vėliau, po šių savybių atradimo, kavos pupelių smilkinimas ir jų skleidžiamas aromatas buvo naudojamas šamanų gydyti žmonėms. Kažkuriuo metu arabams įsiveržus į Etiopiją buvo bandoma nuslėpti šio stebuklingo augalo egzistavimą ir skrudintų pupelių maišai buvo paslėpti į vandenį. Arabų kariai netikėtai atsigėrė šio vandens, kuriame mirko kava ir nustebo pajutę gardų aromatingą skonį. Nuo to laiko arabai stipriai išpopuliarimo kavą ir jos gėrimo kultūrą.
O tada pradeda nuosekliai supažindinti su kavos keliu:
1. Jau minėtas motininis daržas 
organiškai auginamas tik 
ūglių dauginimui "klonuojant".
2. Kavos krūmų šakelės nukerpamos ir
susmulkinamos keleto cm gabaliukais. 
3. Taip vadinamame "vaikų darželyje"
ūgliai daiginami 9 mėnesius 
4. Daigai sodinami atskiruose laukuose
ir po 2 m. pradeda duoti pupelių derlių
5. Derlius imamas kartą metuose:
Birželio - Gruodžio mėn. (Robusta), 
Spalio - Vasario mėn. (Arabica)
6. Surinktas uogų derlius kelias dienas
fermentuojamas saugyklose
        7. Kaulinimo aparatu pupelės       
išspaudžiamos iš uogų
8. Pupelės per kelias dienas
išdžiovinamos ir perrenkamos



Prieš atsisveikindami su jaunuoju ūkininku dar pasišnekučiuojame šiek tiek apie gyvenimą ūkyje, jo idėjas automatizuoti rankinį kavos paruošimo darbą. Paklaustas apie kilmę, jis sakosi esantis maišytas iš 4 aplinkui gyvenančių genčių, tarp kurių yra Meru ir Chagga gentys. Jis užklausia, kuri man labiau patinka, atsakau, kad Chagga, nes jie gabūs verslui. Dar sužinome, kad bananas - didžiausia pasaulio gėlė, o aplinkui su kitais medžiais besilygiuojantys bananų "gėlynai" - tik 4-6 mėnesių amžiaus.

Toliau persikeliame į netoli įsikūrusį fabrikėlį, skirtą jau kavos pupelių paruošimui. Po draugų pravestos ekskursijos po šią gamybinę erdvę, įsigyjame keletą pakuočių kavos lauktuvėms. Pajuokauju, kad fabrikėlio darbuotojams kavos gerti net nereikia, nes apsvaigti galima vien nuo viduje nuolatos tvyrančio skrudintos kavos aromato :) 

9. Pupelės išrūšiuojamos pagal dydį į 
AA, PB, A grupes
10. Skrudinamos priklausomai nuo norimo 
rezultato: vidutiniškai, prančūziškai, stipriai
  




11. Reikiamo paskrudinimo lygio 
pupelės sumalamos norimu smulkumu:
stambiausiai - prancūziškam paruošimui,
vidutiniškai - filtruojamam paruošimui, 
smulkiai - espreso kavai


12. Siuvami maišeliai






13. Pakuojama
14. Galima degustuoti su bananiniu pyragu












Tada fabrikėlio savininkų norvegės ir tanzaniečio šeima pakviečia kavos degustacijai. Ragaujame dviejų stiprumų (vidutiniško ir prancūziško paskrudinimo) kavą pasigardžiuodami šeimininkės keptu bananiniu pyragu.

Pasiirstymas valtele Dulučio ežere

Kad ir kaip būtų malonu leisti laiką apsuptiems kavos aromatų, mus spaudžia laikas, nes iki 17 val. turime suspėti išsinuomoti palapinę ir pasigauti autobusą į Karatu miestelį. Tad su draugais išjudame toliau, visų bendru sutarimu išsirinktos vietos – Duluti ežero – link. Iš pradžių tikimės susirasti čia baidarių, bet kai vienoje poilsiavietėje pasiūlo valtelę, visai susidomime, nes galėsime būti visi drauge. Tik sumokame nemažai – po 20 000 TZS.

Kažkaip pasiirstymas valtele man primena lietuvišką vasarą, o ir ežero pavadinimas Dulutis man skamba tarsi pažįstamai. Vieni nori tiesiog saulės spindulių, ramaus buvimo, kiti fizinių pratimų ar paukščių stebėjimo. Taip pusantros valandos gėrimės aplinkiniais miškais, pakrančių paukščiais, gaiviu saulėtu oru ir netoli matoma Arušos nacionalinio parko panorama. Tiesa, norvegai labai džiaugiasi, nes su mūsų atvažiavimu po ilgo lietingo laiko pertraukos sugrįžta saulėtas oras.

Pasiruošimas safariui. Karatu

Vėlyvų pietų užsukame į libanietiško maisto restoranėlį Arušoje po atviru dangumi.

Vėliau draugai pavėžėja iki stoties rajono, kur išsinuomojame iš anksto suderintą palapinę ir miegmaišius. Kilimėlį paimame tik vieną, nes ten ne kilimėliai o čiužiniai, tad apsikrovus nepatogu bus tampytis.

Tuomet pilnomis rankomis skubame į mikro autobusiuką. Tiesa, susimokame už papildomą trečią vietą, nes mums besėdint trivietėje sėdynėje, vos ne ant kelių dar bando brautis ir ketvirtas žmogus. Mat vietiniai įpratę susigrūsti. Vairuotojas sako, kad reikia talpiai važiuoti, nes dideli jų mokesčiai.
SMS‘u gauname draugo norvego priminimą, kad pasižiūrėtume į dešinėje pusėje stūksantį nemažą Meru kalną, kuris šiandien gerai matomas. Pakeliui taip pat gėrimės rausva nuo saulėlydžio padange.

Karatu pasiekiame gal 20 val. Stotyje mus pasiima Bougainvillea lodžės, kurioje apsistosime, autobusiukas. Gauname kambarį su įskaičiuotais trimis maitinimais ir už gan gerą kainą ne sezono metu - 55 USD žmogui.

Gyvename karališkai: atskiras namelis su terasa, lovos su baldakimais ir tikleliais nuo uodų, restorane kiekvieną vakarienės patiekalą atneša vis kitas padavėjas. Restoranėlis jaukus, bet tuščias - visas mūsų. Darbuotojai sako, kad viešbutyje be mūsų apsistoja dar 6 gyventojai. Po vakarienės aš užsnūstu, o Gabrielė bando dar padirbėti prie kompiuterio, bet dingsta elektra.