Maistas, miegas ir kiti žvėriški Serengeti reikaliukai
Su saule keliamės, prausiamės ir pakuojam palapinę, nes mūsų jau laukia gidas. Skubam stebėti rytinių gyvūnų. Vos išvažiavus iš stovyklos, pralenkiame tai pantarkų, tai hienų, tai dar kokį skubantį paukštį ar slampinėjantį gyvūną. Tada privažiuojam vieną keliuką ir visi išsižiojam, nes iki tol nebent pavieniai regėti liūtai, šįryt pasirodo visu gražumu. Visa liūtų gauja - nuo seno iki jauniklio - pėdina keliu pusryčiauti. Iki soties prisižiūrime jų tiek einančių pusryčiauti, tiek jau pavalgiusų ir besiilsinčių.
Visai netrukus pagaliau pastebime penktąjį sunkiausiai pagaunamą Didžiojo Penketuko gyvūną – Leopardą. Pasak gido, jis slepiasi nuo liūtų medyje. Nors man panašu, kad jis paėdęs tiesiog snaudžia ir virškina maistą.
Visokie maitvanagiai laukia pasiruošę:
Dar mus praveža pro gausesnius antilopių Gnu būrius. Vienur kitur matosi susidariusios gyvūnų eilės. Gidas sako, kad jie jau buriuojasi ir ruošiasi migruoti į šiaurinę parko dalį Kenijoje. Būriuose matosi ir nemažai jauniklių. Tai pat sužinome, kad kiekviena Gnu patelė kasmet veda jauniklius.
Pusryčių sustojame parko administraciniuose pastatuose įskūrusioje užkandinėje. Nors maisto pasirinkimo beveik nėra, užkandame po blyną su tirpia kava.
Šalia dar pastebime keletą marabu gandrų:
Labiausiai mūsų dėmesį pritraukia žaismingosios ir fotogeniškosios markatos. Bando atimti foto aparatą ir arčiau priėjus grasina iššieptais dantimis. Šioms beždžionėms geriau nesišypsoti, nes tai jos supranta kaip agresijos ženklą :) Oj, atsiprašau :D
 |
| "Aš čia užkandžiauju. Ką tu?" |
Judame toliau. Bet artėjant vidurdieniui, pastbebėti galima vis mažiau gyvūnų, nors vis nustebina kokios naujos rūšys. Štai banda šerniukų net priklaupę kažką knisa žemėje ir braido po purvynus:
 |
| Tinkliškoji žirafa (G. c. reticulata) |
 |
| Masai žirafa (G. c. tippelschirchi) |
Man, kaip žirafų (svah. twiga) mėgėjui, įdomiausias atradimas - Masajų žirafa. Apie jas gidas papasakoja dar Ngorondoro teritorijoje. Ši rūšis paplitusi tik Tanzanijoje ir vadimama Masajų vardu. Tai aukščiausia iš žirafų giminės, ji išsiskiria itin tamsiomis dėmėmis.
Dar sustojame prie parko informacijos centro, čia pamatau visą medį pilną gyvenimo ir ryškių paukštukų:
Dar vienas kitas vienišius dramblys:
Babūnai visur lanksto savo uodegas išrietę. Juokinga stebėti, kaip vienoje vietoje jie raško ir valgo baltų gėlių žiedlapius. Nežinau, ar iš maistingumo, ar tik iš smalsumo :)
Pravažiuojant sutinkame ir keletą nedidelių būrelių stručių. Mūsų vadas papasakoja, kad patinas tamsus, o patelė pilka, nes ji labiau prisitaikiusi prie aplinkos, kad perėjimo periodu jos nepastebėtų pievose.
Kelią perbėga buivolų puskelis. Vienas kažko užpyksta, kad artinamės ar į jį žiūrime. Piktai palydi mus akimis, berupšnodamas žolės kąsnį.
 |
| "Hujambo? (svah. Turi problemų?)" |
Vis artėjame prie vakarinių Serengeti vartų. Šioje parko pusėje pradeda pulti musės cėcė, kuriuos atrodo kaip musės, nors kanda labai skaudžiai, kaip lietuviški bimbalai. Taipogi gali sukelti miego ligą, bet gidas sako nuo poros įkandimų nieko neatsitiks...
Sutinkame net kelių rūšių dailiai atletiškų antilopių, kurių visų pavadinimų net neprisimenu.
Sutinkame net kelių rūšių dailiai atletiškų antilopių, kurių visų pavadinimų net neprisimenu.
Pakelėje pamačius skruzdėlių molines pilis, kyla mintis, kad Masajai, tikriausiai, nusižiūrėjo molinius namelius iš skruzdėlių Serengetyje. Masajai irgi nemelius stato iš molio bei šiaudų. Gidas vis stengiasi mus nustebinti ir keliose vietose vis ieško krokodilų upeliuose bei drėgnose pievose. Vienoje iš jų užsimanau išsokti iš džipo nusifotografuoti, bet gidas sustabdo mane: "Išlipti draudžiama!"
Trečias gido bandymas, regis, sėkmingas. Privažiuojame upę, kur pilna tiek begemotų, tiek krokodilų, besivėsinančių sraunioje upėje.
Taip visą dieną plačiuose Serengeti laukuose besiblaškę, nuo nakvynės vietos nuvažiavę apie 260 km, žvėriškų feromonų prisigėrusiais rūbais pasiekiame išvažiavimo vartus.
Apie 15 val pasiekiame visai netoli esantį Lamadai miestelį, kur gidas padeda pagauti autobusą į Mwanza. Tris valandas siūbuojančiu autobusu judame palei vaizdingas Viktorijos pakrantes link Mwanza miesto. Šį kartą Gabrielė užsnūsta atsirėmusi į langą. Jai pramerkus akis, nukreipiu jos dėmesį į saulėje spindintį Viktorijos vandenį ir salų bei pakrančių uolingas kalvas.
Atvykę taksistų pagalba susirandame ir įsikuriame St. Dominic Patoral Hostel. Susimokame 4 dienoms iki sekmadienio: po 35000 TZS už 2 vietų kambarį dienai, su įskaičiuotais pusryčiais.
<<< Didžiosios Afrikietiškos Atostogos. Karatu - Ngorongoro Conservation Area - Serengeti NP (III diena) <<<