Drožinių raštuose išraižyta tūkstantmetė Svahilių pakrantės istorija

Po apsilankymo Nacionaliniame Dar Es Salaam muziejuje, kur didelė dalis eksponatų - medžio drožiniai, atgimsta mano etno smalsumas ir lyginimas su lietuviškomis drožybos tradicijomis. Todėl panaršęs interneto platybėse atrandu drožėjo Athman H. Athman knygą, kuria labai susidomiu:

Didžiosios Afrikietiškos Atostogos. Mwanza - Dar es Salaam (VIII, IX diena)

Pažintis su Sukuma genties kultūra

Karibu kwa yangu nyumbani
(svah. Prašom į mano namus)

Šios dienos plane abiejų sutarimu vietinės genties buities muziejaus lankymas ir pasideginimai paplūdymyje ar bent prie baseino. Neskubėdami išsiruošiam ir vėl kviečiam savo vairuotoją Peter. Pirmiausiai vykstam į Sukuma genties buities muziejų po atviru dangumi. Jis kitame miesto pakraštyje, nuo hostelio apie 15 km. Pakeliui sulaukiu telefono skambučio. Iš oro linijų praneša, kad mano skrydis sekmadienį nukeltas iš 12:35 į 21:45... Gerai, kad bent pranešė asmeniškai, nes būtų tekę pusę dienos tūnoti oro uoste. Mintyse pagalvoju: "Kaip reikėtų suplanuoti kokią svarbią kelionę"?!

Didžiosios Afrikietiškos Atostogos. Mwanza - Rubondo Island NP - Mwanza (VI, VII diena)

Laukiniai ir romantiški Rubondo salos nuotykiai

Ryte apie 8 val susiruošiame į autobusų stotį, kur mus veža jau pažįstamu tapęs taksistas. Perkant bilietus sutrinku, kai pardavėjas pasako, kad išvykimas 3 val., bet Gabrielė primena, kad čia svahilių laiku, tad oficialiai tai būtų 9 val. ryto. Bet taip greitai išvykti nepavyksta, nes su laisvomis vietomis autobusas net nesiruošia išjudėti. Užklaustas autobuse karts nuo karto pasirodantis bilietų žmogus atsako, kad išvyksime 4 svah. val. (10 val.). Džiaugiamės, kad nesugalvojom vykti į tą salą prieš pat kelionės pabaigą, nes būtų buvę sunku prognozuoti grįžimą.

Didžiosios Afrikietiškos Atostogos. Mwanza (V diena)

Šokančių uolų miestas 

Kadangi turime laiko su rezervu ir konkretaus plano šiai dienai nėra, tad nusprendžiam patyrinėti miestą ir susirasti keltų į norimas aplankyti salas. Savo namais nusėtais kalniukais Mwanza mums primena Graikiją. Bevaikščiodami prieplaukose ir beklausinėdami praeivių apie keltų bilietus ir grafikus, susipažįstame su jūrų policijos pareigūnu, kuris už apmokėtas kuro išlaidas maloniai pasisiūlo supažindinti su miestu, keltų maršrutais ir pan. Čia tenka susivokti, kad keltų grafikai pateikiami svahilių laiku.

Didžiosios Afrikietiškos Atostogos. Serengeti NP - Mwanza (IV diena)

Maistas, miegas ir kiti žvėriški Serengeti reikaliukai

Su saule keliamės, prausiamės ir pakuojam palapinę, nes mūsų jau laukia gidas.  Skubam stebėti rytinių gyvūnų. Vos išvažiavus iš stovyklos, pralenkiame tai pantarkų, tai hienų, tai dar kokį skubantį paukštį ar slampinėjantį gyvūną. Tada privažiuojam vieną keliuką ir visi išsižiojam, nes iki tol nebent pavieniai regėti liūtai, šįryt pasirodo visu gražumu. Visa liūtų gauja - nuo seno iki jauniklio - pėdina keliu pusryčiauti. Iki soties prisižiūrime jų tiek einančių pusryčiauti, tiek jau pavalgiusų ir besiilsinčių.

Didžiosios Afrikietiškos Atostogos. Karatu - Ngorongoro Conservation Area - Serengeti NP (III diena)

Debesimis apklota didelė duobė masajų žemėje

Kad ir kaip bebūtų jauku Karatu lodžėje, 8 val. su gidu sutarę išjudėti Ngorongoro link, tad keliamės anksti, papusryčiaujame, pasiimame priešpiečių maisto rinkinius. Darbininkė net ryte prieš safarį dar vis palinkusi prie savo nešiojamo kompiuterio, siunčia paskutinius darbinius laiškus. Aš tuo tarpu derinu paskutinius maršruto pakeitimus ir kainą su mūsų kelionės koordinatoriumi.

Didžiosios Afrikietiškos Atostogos. Arusha - Karatu (II diena)

Šventas organiškos kavos (svah. kahawa) kelias Wild Tracks' kavos fermoje

Ryte visi drauge papusryčiaujame ir 10 val. jau turime būti kavos plantacijoje, kur suderinta ekskursija su gidu. Sėdame į norvegų šeimynėlės džipą ir per sekmadieninį sujudusį kaimą išjudame į Wild Tracks' kavos fermos plantaciją netoliese. Kaimelis skamba pamaldomis, giesmėmis ir būgnais.

Mus pasitinka linksmai nusiteikęs, kaip vėliau išsiaiškiname, taip pat vienos mainų programos dalyvės, kuri metams išvyko į Norvegiją, brolis Samwel. Aprodo savo šeimos ūkį su ožkomis, vištomis ir karve.

Didžiosios Afrikietiškos Atostogos. Dar es Salaam – Arusha (I diena)

Pas draugus norvegus pro Kilimandžaro sniegynus

Svahilių pakrantę paskutinę savaitę merkia liūtys, nors lietaus sezonas jau turėjo eiti į pabaigą. Mieste neperbrendamos balos, mašinų kamščiai iki nakties, užėję peršalimo ligos. Tai mums su kolege Gabriele, su kuria netikėtai susikooperavome pakeliauti, neteikia daug optimizmo, nes atostogos ant nosies. Iš anksto apsirūpinam lietpalčiais ir šiltesniais rūbais. Taip pat šiek tiek vargina kelionės planavimas, nes internete sudėtinga rasti reikiamų nakvynės vietų, transporto grafikų ar informacijos, kaip susimokėti parkų įėjimų mokesčius iš anksto. Čia pats planuodamas kelionę ne kartą pasijunti kaip trankydamas galvą į sieną ir supranti, kad kelionių organizatorių darbas sudėtingas. Gal net galėtum sumokėti didesnę mzungu kainą, kai tiek vargo. Bent jau turime pagrindinius kelionės taškus, o į likusias detales nusprendžiame žiūrėti lanksčiai.

Net Afrikoje įvaizdis yra viskas

Šiuo savo įrašu tikrai nenoriu nieko įžeisti ar pasišaipyti, tiesiog susikaupė tokių, kiek ironiškų minčių, kuriomis ir dalinuosi. Dabar apie viską iš eilės:

14-os aukštų biurų pastatas pavadinimu "ELITE TOWER". Skamba prabangiai! Įmonės vizitinėje kortelėje pamačius tokį adresą irgi sudaro sėkmingos įmonės įvaizdį. Bet čia tik geroji medalio pusė :) Nugarinė pastato dalis apsupta turgelio, o pro biuro langus atsiveria vaizdai į skurdžius apšiukšlintus kiemus. Kelis kartus per dieną dinginėja elektra ir/arba internetas. Jau nepaisant to, kad biuro virtuvėlėje cukrų vagia skruzdėlių kolonija, o tualetuose nėra nei muilo, nei popieriaus. Patyrinėjus viską iš arčiau, norisi tiesiog turėti įmonės vizitinę kortelę, bet ne lankytis tokiame biure.

Adata šieno kupetoj - Kariakoo sokoni

Foto: R. Š.

Šį šeštadienį užsigeidžiau pagaliau įgyvendinti savo norą ir įsigyti tradicinio stiliaus, ornamentuolus, šiek tiek sušiuolaikintus marškinius. Koks gi rezidentas be vietinės kalbos ir tautinių rūbų? :D

Aišku, tokių pirkinių galima rasti suvenyrų parduotuvėse, bet ten daug brangiau ir mažai pasirinkimo. Todėl išsiruošiau į Kariakoo mikrorajono turgų, kartu prikalbindamas ir kolegą R. Pavežėjimu pagelbėjo kolega S. po šeštadieninio pusdienio darbo. Turgus gan netoli namų, bet po draugų pasakojimų apie tos vietos saugumo lygį, vis atidėliojome šį vizitą.