Antoine de Saint-Exupéry
MAŽASIS PRINCAS (ištrauka)
Kasdien vis ką nors sužinodavau apie jo planetą, apie tai, kaip jis išvyko, kaip keliavo. Tatai išaiškėdavo pamažu, samprotaujant apie šį bei tą. Pavyzdžiui, trečią dieną išgirdau, koks nelemtas dalykas yra baobabų kerojimas.
Čia irgi prisidėjo avis, nes mažasis princas staiga, lyg kažkuo rimtai suabejojęs, paklausė:
- Juk tiesa, kad avys nuėda krūmus?
- Taip. Tiesa.
- O, aš labai patenkintas.
Aš nesupratau, kodėl jam taip svarbu, kad avys nuėstų krūmus. Bet mažasis princas pridūrė:
- Tada jos nuėda ir baobabus?
Pasakiau mažajam princui, kad baobabai - ne krūmai, o medžiai, aukštumo sulig bažnyčia, ir kad jeigu jis atsigabentų net visą bandą dramblių, jie nesusidorotų nė su vienu baobabu.
Išgirdęs apie bandą dramblių, mažasis princas nusijuokė:
- Juos tektų sustatyti vieną ant kito.
Tačiau išmintingai pridūrė:
- Baobabai, kol dar neužaugę, būna mažiukai.
- Tiesa! Bet kodėl tu nori, kad tavo avys nuėstų mažiukus baobabus?
Jis man atsakė: "Na, suprask!"- lyg tai būtų buvę savaime aišku. Ir aš turėjau gerai pasukti galvą, kol įminiau šią mįslę.
Iš tikrųjų mažojo princo planetoje, kaip ir visose planetose, buvo gerų žolių ir piktžolių. Vadinasi, iš gerų žolių - geros sėklos, iš blogų žolių - blogos sėklos. Tačiau sėklos - nematomos. Jos miega įgludusios žemėje, ligi kuri nors įsimano pabusti. Tada ji pasirąžo ir droviai išleidžia link saulės žavų nekaltą daigelį. Jeigu tai būna ridikėlio arba rožės daigas, jis gali sau augti kaip tinkamas. Tačiau jei išdygsta piktžolė, reikia jos daigą išrauti tuojau, kai tik gali jį pažinti. O mažojo princo planetoje buvo baisiai netikusių sėklų... baobabo sėklų. Jomis buvo užteršta visa planetos dirva. Na, o baobabu, jeigu per vėlai imsi jį tvarkyti, niekada nenusikratysi. Jie apkeroja visą planetą. Perveria ją kiaurai savo šaknimis. O jei planeta per maža ir baobabų priauga per daug, ji nuo jų suskyla."Reikia būti drausmingam,- aiškino man vėliau mažasis princas.- Kai rytą baigi pats ruoštis, turi rūpestingai apruošti planetą. Reikia prisiversti visada išrauti baobabus, kai tik juos gali atskirti nuo rožių, o kol dar visai jaunučiai, jie labai į jas panašūs. Tas darbas labai nuobodus, bet visai lengvas."
Ir kartą jis man patarė pasistengti nupiešti gražų piešinį, kad įkalčiau tai į galvą savo krašto vaikams. "Jeigu jie kada sumanys keliauti,- aiškino jis man,- jiems tat pravers. Kartais nieko blogo, jei darbą atidedi vėlesniam laikui. Bet jei tuoj nesutvarkai baobabų, visada atsitinka nelaimė. Žinojau vieną tokią planetą, kurioje gyveno tinginys. Jis davė išsikeroti trims krūmokšniams.
Baobabai
Pagal mažojo princo paaiškinimus nupiešiau šią planetą. Nemėgstu sakyti pamokslų. Bet juk nedaug kas žino, kaip pavojinga leisti išsikeroti baobabams, ir paklysti asteroide taip rizikinga, kad šį kartą neiškenčiu ir sakau: "Vaikai! Pasisaugokite baobabų!" Norėdamas įspėti savo bičiulius, koks pavojus mums jau seniai gresia, nors nieko apie tai ir nežinome, taip atsidėjęs nupiešiau šitą piešinį. Ši pamoka tikrai bus naudinga. Jūs turbūt paklausite: kodėl šioje knygoje nėra kitų tokių didžiulių piešinių kaip tie baobabai? Atsakymas paprastas: mėginau, bet neišėjo. O kai piešiau baobabus, mane skatino mintis, kad tai svarbu, neatidėliotina.
VEIKĖJAI
L a k ū n a s, išgyvenantis egzistencinę krizę Sacharos smėlyje, gali priminti patį rašytoją – pašto lakūną, kuriam taisyti paprastos konstrukcijos aeroplaną, ištikus nelaimei, nebuvo pirmiena. Kita vertus, šis veikėjas gali asocijuotis su kiekvienu žmogumi, norinčiu pakilti virš savo kasdienybės, išskleisti savo svajonių sparnus ir siekti idealo. Tačiau šalia skrydžio žmogaus gyvenime visada yra kritimas, smigimas žemyn. Skaudaus gyvenimo periodo išgyvenimas, dažniausiai lydimas vienatvės, skatina žmogų tobulėti, tampa savotišku gyvenimo varikliu.
M a ž a s i s p r i n c a s - tai yra vaikas, glūdintis kiekviename mūsų. Akistatoje su dvasine krize išgyvename bejėgiškumą, „suaugusiojo luobas suaižėja“ (Matchias Jung), pro kurį prasišviečia savasis alter ego, savastis, kurią galima pavadinti vidiniu vaiku, gyvenančiu kiekvieno širdyje. Išgyvendamas krizę, žmogus nutolsta nuo negailestingo pasaulio, jo stereotipų ir atviromis akimis pradeda žiūrėti į viską, naujai pervertina savo laimėjimus ir klaidas. Egzistencialistai tokią situaciją pavadintų ribine, priverčiančia žmogų būti savimi.
UŽDUOTYS
1 užduotis.
Pabandykite paaiškinti, kodėl rašytojas A. de Sent-Egziuperi mažąjį vaiką pavadino p r i n c u, suteikė jam aukštos kilmės statusą. Prisiminkite ir pasakokite savo vaikystės potyrius ar poelgius, kurie stebino aplinkinius žmones jūsų išmintimi, širdingumu, atsakingumu, rimtumu, atkaklumu, nepaprasta išmone ir sielos gelme.
2 užduotis.
Dabartinį ekonominį sunkmetį didžioji žmonių dalis vertina labai neigiamai: mažinami atlyginimai arba visiškai netenkama darbo, ribojami arba keičiami gyvenimo įpročiai, prarandamas tikėjimas dėl užtikrinto rytojaus... Savo poveikiu žmogui ši situacija gali būti prilyginama priverstiniam lakūno nusileidimui Sacharoje. Tačiau buvimas žemiškoje dykumoje dar nėra toks baisus kaip pasyvumas vidinėje savo erdvėje, nenorėjimas išgirsti savasties balso. Tik vedamas vidinio savo vaiko žmogus gali atrasti gyvybės vandens šulinį ir pradėti naują savo gyvenimo tarpsnį. Pasamprotaukite, ką galėtų pasakyti ekonominės krizės metu tipiškam šiuolaikiniam žmogui jo alter ego ir kodėl?
3 užduotis.
Psichologai tvirtina, kad asmenybės pagrindai susiformuoja jau vaikystėje, tuo metu patirti išgyvenimai, meilė, rūpestis, nuoskaudos, grėsmės įsirėžia pasąmonės lygmeniu į tolimesnį žmogaus gyvenimą. Perskaitykite ištrauką iš A. de Sent-Egziuperi pasakos „Mažasis princas“ ir atlikite užduotis:
1. Nusakykite pateiktos ištraukos temą ir pagrindinę mintį.
2. Iš ko mes matome mažojo princo išmintingumą, atsakingumą už savo planetą ir gyvenimą?
3. Kodėl toks didelis dėmesys planetoje skiriamas baobabams? Kaip lakūnas patvirtino mažojo princo rūpinimosi svarbą?
4. Kodėl mažasis princas baobabų išrovimą vadina nuobodžiu, bet lengvu darbu?
5. Pabandykite įvardyti grėsmingus baobabus, apraizgiusius mūsų vaikystės planetą? Ar visada vaikas gali juos „išrauti“ iš savo gyvenimo? Kodėl?
6. Sukurkite samprotaujamojo rašinio įžangą temai „Ar galimas vidurio kelias tarp gėrio ir blogio?“, panaudodami baobabų motyvą.