2015 m. balandžio 18 d., šeštadienis

Afrikos tautų legendos apie baobabą

Afrikoje baobabus gaubia daug paslapčių ir iš kartos į kartą perpasakota daug pasakojimų. Kiekviena Afrikos gentis turi savo versiją apie teigiamas ir neigiamas baobabų savybes, dėl kurių jie arba gerbiami, arba jų bijomasi. Vieni žmonės tiki, kad palankios dvasios ir protėviai gyvena baobabuose, tuo tarpu kiti baiminasi piktųjų dvasių ar dievų, gyvenančių šiuose milžiniškuose medžiuose. Tam prie medžių aukojamos dovanos, maistas nuraminti piktąsias dvasias arba parodyti padėką už gausų derlių. Tuščiaviduriuose baobabų kamienuose, mušant būgnais ir atliekant giesmes, vykdomos apeigos, bendraujama su mirusiais protėviais ar dvasiomis. Tokiuose kamienuose gali sutilpti iki 40 žmonių minia ar net gyvūnai gali susirasti ten sau pastogę.

Šiaurinėje Namibijoje baobabai netgi atsakingi už švaros aplinkoje palaikymą, nes, anot legendos, tas, kuris teršia vietovę prie baobabo, bus prarytas jo didžiulio kamieno. O išvaduoti tokį nelaimėlį galintis tik sunkiai dirbantis genys, kas sunkiai tikėtina, nes geniai nemėgsta žmonių dėl jų savavališko medžių kirtimo, arba beragės juodos karvės, kokių retai galima sutikti, mūkimas. Vietiniai dažnai sako girdintįs aukas verkiančias medžių viduje. Tai turi sąryšį su kita legenda, kuri sako, kad ten blogos dvasios šakose įsitaisiusios. Jei kas nors pasiklausytų priėjęs prie kamieno, viduje išgirstų besijuokiančias dvasias. Nors dažniausiai tokius garsus sukelia bičių spiečiai, apsigyvenę kamienų viduje.

Botsvanos bušmenai tiki, kad baobabo žieduose, kurie žydi tik vieną dieną, gyvena dvasios. O jei kas nors turi įžūlumo nuskinti žiedą, tai bus suėstas liūto! Taip pat kiti bušmenai tiki, kad tokio žmogaus likimas - būti suėstam erkės. Jei bušmenai medžioja gyvūnus ir šis prabėga po baobabu, jo medžioklė kaip mat sustabdoma, išsaugojant tą, gavusį medžio apsaugą, o žudomas kitas gyvūnas. [4]

Yra daugybė legendų apie baobabo kilmę:
Anot vienos Afrikos legendos, baobabas iš pradžių augo dieviškame sode, tačiau užrūstino Dievą savo įnoriais. Vieną dieną išvydęs aukštą palmę, baobabas užsimanė būti už ją aukštesnis. Kitą dieną pamatė medį, apsipylusį gražiais dideliais žiedais, ir pradėjo Dievo maldauti tokių pačių. Trečią dieną pastebėjo figmedį ir užsigeidė didelių sultingų vaisių. Kūrėjui atsibodo pildyti jo norus, todėl išrovė baobabą, išmetė iš dieviškojo sodo ir įkišo į žemę apvertęs šaknimis į viršų, kad užsičiauptų. [1]

*************************************************************************************************

Žmonės tiki, kad dievas Thora baobabą iš rojaus išmetęs žemėn, nes jis vis skųsdavęsis. Ant žemės medis nukritęs šaknimis į viršų ir taip iki šiol auga. [2] 

*************************************************************************************************

Afrikos bušmenų legenda apie baobabą sako, kad dievui Thora nepatikęs jo sode augantis baobabas, todėl staigiai jį išsviedęs per rojaus tvorą. Baobabas nusileidęs ant žemės gyvas, tik šaknimis į viršų, bet taip ir toliau sau augęs. [5]

*************************************************************************************************

Kita legenda byloja, kad dievai labai užpykę ant gražuolio baobabo už jo pasipūtimą, tad norėdami pamokyti jie apvertę baobabą šaknimis į viršų. Ilgainiui, medis tapo stipresnis ir padėjo Afrikos tautoms klestėti, nes šie taip pat augo gajesni. [2]

*************************************************************************************************

Kaip byloja Afrikos legendos, seniai seniai pirmasis baobabas įšdygęs prie nediduko ežero. Jam augant vis nužiūrinėdavęs kitus medžius ir pastebėdavęs jų spalvingus žiedus, tiesius ir stuomeningus kamienus bei didelius lapus. Vieną dieną nurimus vėjui ir ežero vanderiui nusistovėjus, baobabas pirmą kartą gavęs galimybę pamatyti savo atvaizdą veidrodiniame vandenyje. Pamatytas vaizdas pritrenkęs jį iki pat šaknų galiukų. Jo paties žiedai pasirodę esantys neryškių spalvų ir mažyčiai, pats nepatraukliai storas, o tarp raukšlėtos žievės būtų galėjęs pasislėpti senas dramblys. Pasitelkęs pačias stipriausias maldas jis kreipęsis į Kūrėją ir skundęsis apie savo blogą dalią. Toks akiplėšiškumas neturėjęs jokio poveikio: išklausiusi tokius skubotus pasvarstymus, dievybė pasijutusi visiškai patenkinta. Pasimėgaudamas faktu, kad kai kurie organizmai buvę tyčia sukurti labai netobuli, Kūrėjas panorėjęs iš baobabo išgirsti, ar šiam begemotas atrodęs gražus, o hienos klyksmas malonus, tada įsižeidęs ir pranykęs už debesų. Tuo tarpu ant žemės  zirzlys būgnine krūtine nei liovęsis spoksoti į savo atvaizdą, nei nuraminęs savo priekaištingą balsą. Galiausiai, susierzinęs kūrėjas sugrįžęs iš dangaus, pačiupęs nedėkingąjį už kamieno, išrovęs jį iš žemės, apvertęs ir persodinęs baobabą šaknimis į viršų. Nuo to laiko baobabas daugiau nebegalėjęs matyti savo atvaizdo vandenyje nei skųstis. Tūkstantmečius baobabas dirbęs tik griežtoje tyloje, savo gerais poelgiais žmonėms išpirkinėdamas už savo senovės nusižengimą. [3]   

*************************************************************************************************

Viena iš legendų sako, Dievas buvęs piktas, nes jam pasodinus baobabą žemėję, medis vis vaikščiojęs, tai jis išrovęs baobabą ir sviedęs jį žemėn apverstą. Medis nežuvęs, bet toliau gyvenęs, tik su savo šaknimis ore. [4]

*************************************************************************************************

Kitas paplitęs mitas sako, kad dievus taip suerzinusi baobabo tuštybė, mat šis nuolat krutinęs ir sukiojęs savo šakas, spragsėjęs savo žiedais ir nuolat gyręsis kitiems padarams apie savo neįtikėtiną grožį, kad dievai išrovę jį ir apvertę aukštyn šaknimis, taip pamokančiai pažemindami. [5]

*************************************************************************************************

Afrikos legenda pasakoja, kad velnias baobabą išrovė, apvertė ir įkišo į žemę. Taip ir paliko augti šaknimis į viršų. [6] 

*************************************************************************************************

Anot kitos legendos, baobabas – pirmasis medis, atsiradęs Žemėje. Vieną dieną jis išvydo gražią aukštą palmę ir užsimanė būti aukštesnis. Kitą dieną jis pamatė medį su gražiais dideliais žiedais, tada ir jis užsimanė gražių didelių žiedų. Trečią dieną jis pastebėjo figmedį ir panorėjo didelių sultingų vaisių. Dievui atsibodo pildyt jo norus, tada išrovė baobabą, apvertęs šaknimis į viršų, įkišo į žemę, kad tas užsičiauptų. [6]

*************************************************************************************************

Per amžius Afrikos kontinente žmonės pripasakojo daugybę šios legendos versijų, bet nors ir atskleisdamos vis naujų aplinkybių apie medį, jos visos parodo, kad baobabo norą rodyti kilniaširdiškumą Afrikos tautoms. [2]

Įdomu tai, kad mažas baobabas savo forma visiškai nepanašus į didelį. Afrikiečiai tiki, kad šis medis turi stebuklingų galių. Jis užauga iškart didelis, paskui pasenęs garsiai griūva visu ūgiu žemyn ir išnyksta. Pasenęs medis supūva iš vidaus, tuomet nuvirsta, o jo mediena suyra į pūzrus ir plaušus, todėl atrodo, kad paprasčiausiai dingsta. [1]
Baobabo išvaizda panaši į dramblio, tikriausiai, dėl to, kad kūrimo metu kūrėjas buvo apstulbintas dramblio ir pritaikė groteskišką formą bei išmatavimus medžiui. [4]
Kalbant apie išmatavimus, baobabai gali užaugti iki 20 metrų aukščio ir turėti iki 12 metrų skersmens kamienus. Jų kamienų, kurie sukaupia didelius kiekius vandens (suaugusiame medyje iki 120 000 litrų), išmatavimai sausuoju ir lietinguoju sezonu ryškiai skiriasi. Dėl savo vandens kaupimo savybių bei teikiamo maisto (kalio hidrato arba Tartar kremas) baobabas laikomas gyvybės medžiu. nenuostabu, kad Afrikos žmonės medžiui suteikiamas toks titulas, nes jo tuščiaviduriame kamiene galima gauti pastogę, maistui dar naudojami jo vaisiai, švieži jo lapai dažnai vartojami kaip vaistai pagerinti imuninei sistemai, iš žievės pluošto galima pagaminti virvių ar rūbų, taip pat medis suteikia apsaugą. Tiesa, Senieji Afrikos gyventojai bušmenai tiki, jei kas nors išgeria vandens, kuriame buvo plaunamos baobabo sėklos, jis bus apsaugotas nuo krokodilų užpuolimo! [4]


Taip pat prisiminiau, kad apie baobabus šiek tiek rašė Antoine de Saint-Exupéry apysakoje „Mažasis princas“. Pamąstymams pridedu netikėtai internete atrastą teksto skaitymo ir suvokimo medžiagą (autorius - Mindaugas Grigaitis) pradinių klasių moksleiviams.