Kelionė į Mikumi NP / Safari kwa Mikumi NP
Prieš kelias dienas tarp bendradarbių atsirado iniciatyva ilgąjį savaitgalį nukeliauti iki Morogoro miestelio, įsikūrusio gamtos apsuptyje, ir ten smagiai praleisti laiką. Bet būdamas maksimalistas pasiūliau nuvykti dar iki tolesnio NP su didžiausiu Tanzanijoje kriokliu, bet šios minties atsisakėme dėl per didelio atstumo ir išlaidų. Atradome aukso vidurį - Morogoro miestelis su žygiu į aplinkui esančius Uluguru kalnus ir safariu Mikumi NP. Iki tolimiausio kelionės taško - apie 300 km. Apsidrausdami nusprendėme išvykti penktadienį 4.30 val. ryto. Tądien laisvadienis - Gerasis penktadienis.
Habari za asubuhi (svah. labas rytas). Štai čia išlenda afrikietiškas laiko suvokimas, kurį labai įdomu tyrinėti ir suprasti. Baltieji atsikelia prieš arba šiek tiek po 4 val. ir 4.30 val. jau laukia pasiruošę. Tada gan punktualiai (4.45 val.) savo skambučiu apsireiškia kolegė M. su seserimi, pranešdama, kad jau laukia apačioje. Kolega S. išvakarėse susitiko su draugais ir žadėjo grįžti iki vidurnakčio, bet ryte negirdime jo krebždant, tad D. 4.30 val., pasibeldęs į jo kambario duris, randa jį dar tik besiruošiantį keltis. Kaip vėliau paaiškėja, mūsų vairuotojas su draugais "ištaškė" 6 alaus, tad sunerimstame, ar nereikės vairuoti patiems. Organizatorės F. nesulaukiame iki 5 val., todėl jai paskambiname. Sakosi besiruošianti ir už 15 min. būsianti pas mus. Bent jau šį savo pažadą ištęsi. Vėliau slapta išsipasakoja, kad tąnakt visai nemiegojo ir išgėrė keletą alaus.
Taigi visi susipakuojame į S. tėčio 8 vietų miniveną su vairuotojui virš galvos užkišta šventinta palmės šakele nuo praeito Verbų sekmadienio ir pajudame iš Dar es Salaam. Nustebina S. perpasakotas vairuotojų požiūris, kad naktį galima važiuoti per raudoną šviesoforą, o sustoti nerekomenduojama, nes iš galo gai atsitrenkti koks girtas "lakūnas".
Kelyje leistinas greitis iki 80 km/val., tačiau labai daug ruožų su 50 km/val. greičiu, viena kita avarija, nedideli kelio darbai. Nudžiugina dala-dala autobusiukas su pažįstamu spalvų deriniu. Prieš 9 val. (3 val. svah.l.), priartėję prie Morogoro apylinių, patenkame į liūtį ir mašinų kamštį. Dviejų juostų kelyje susiformavusi papildoma trečia juosta, kuri dar labiau apsunkima padėtį. Prisistato daug praeinančių prekeivių su įvairiom valgomom ir nevalgomom prekėm. Galvoje sukasi mintis "Kokie durniai galėjo sugalvoti važiuoti į safarį lietaus sezonu"...
Momentais skleidžiasi daug juokelių apie kolegės M. kelnes, primenančias zebro ornamentus, kolegės F. suknelę su kailiukais ir apie vieną kitą išalkusį "liūtą" :)
Pakeliui pastebiu praskrendantį žalvarnį ir nemažai lakstančių kregždžių.
Su malonumu stebime šalia kelio besiganančius dramblius ir zebrus su keliais jaunikliais:
Gausūs Impala antilopių ir buivolų pulkai lanksto per kelią:
Pasikalatoję vietiniu duobėtu žvyrkeliu pro baobabų giraites ir aplinkines tropines pievas, pasiekiame galutinį šios išvykos tašką su vandens telkinuku. Čia keliose vietose pavyksta pamatyti akimirkai išlendančių begemotų. Sako, kad ten yra ir krokodilų, tačiau nė vieno nepavyksta pastebėti. Šalia auga medis, kuriame knibžda mirtinai nuodingų gyvačių - žaliųjų mambų! Tad ten net nesiartiname..
Nakvynei į Morogoro miestelį grįžtame jau po 18 val. (12 val. svah.l.), lydimi mėnesienos pilnaties ir besiklausydami "Celebrate Africa" kompaktinio disko. Keista, bet keletui vietinių draugų tai buvo pirmasis safaris. Tokios pramogos jiems nelabai suprantamos, tačiau šįkart visi labai patenkinti.