Bahari paplūdimys

Savaitgalio planas – Indijos vandenyno paplūdimys. Išsiruošiame ir ilgai deramės net su keletu taksistų iš eilės. Nuo miesto centro iki Bahari paplūdimio – virš 20 km atstumas, suderame už 27 tūkst. šilingų. Nuvykstame iki ten įsikūrusio viešbučio, bet tenka dar simboliškai susimokėti 10 tūkst. Už įėjimą į teritoriją. Mokestis taikomas tik šeštadieniais, tad kitą kartą žinosime.

Įsitaisome po palmių lapų pavėsinėmis ir išsitiesiame ant gultų pasideginti. Vėliau išbandome ir vandenį, kuris šiltas kaip arbata (>25° C), smėlis ne pats balčiausias ir ne itin smulkus. Pastebiu kažkokius greitai judančius objektus ant smėlio. Priėjęs nieko nematau, tik mažus urvelius. Vėliau suprantu, kad ten greitai bėgiojantys krabai. Gerai įsižiūrėjus iš tolo, matosi kaip jie laksto, o pajautę besiartinantį žmogų, greit pasislepia.

  

Netoli nuo kranto plaukioja žvejų laiveliai. Pamatę juos pajuokaujame, kad tai imigrantų laivas. Jie plaukia link žymaus Dar es Salaam‘o žuvų turgaus, kur klesti vietinis verslas. Ši lankytina vieta jau yra mūsų planuose.

Įdomu stebėti musulmonų iškylaujančias šeimas. Pora vyrų su keletu įvairių odos spalvų žmonomis ir krūva vaikų įsikuria po pavėsine. Vyrai draugiškai traukia kaljaną. Moterys vilki islamiškus maudymosi kostiumėlius: aptemptos kelnės iki kulnų, laisva ilga palaidinė ilgomis rankovėmis ir uždaru kaklu, plius galvos apdangalas. Vyrai maudosi taip pat su šortais ir marškinėliais. 

 

Nusprendžiame paėjėti pakrante už viešbučio teritorijos. Pakrantėje randame prabangių kotedžų, aplūžusią medinę valtį, paukščių belesiojamą kokosą. Prieiname vietinių vaikų susibūrimo vietą, bet jie mus pamatę greit išsibėgioja. Kuo tolesnė ir labiau apleista pakrantės vieta, tuo daugiau visokiausių šiukšlių. Antai ant smėlio išplauta arabiškų (?) rašmenų knygelė išduoda, kad čia tikrai visokių kultūrų susieinama. Jei kas suprantate šį raštą, būtinai parašykit komentaruose, kas ten įskaitoma! :)

Gudruoliai praleidžiame gal 4 valandas, bet kremu nuo saulės nepasitepame, nes nemažai laiko slepiamės pavėsinėse. Į vakarą jau pajaučiame perštinčią odą ir išsiruošiame namo. Panašu, kad prisiminimus jausime dar keletą dienų :)

Užmiesčio ir net miesto pakelėse vaikštinėja nemažai sumiestėjusių masajų. Nors apsirengę savo tradiciniais rūbais ir nešiojasi kardus, bet avi šiuolaikiniais batais, o apsikirpę trumpai arba plikai. Tikrų masajų dar norisi gyvai pamatyti Kilimandžaro teritorijose.

Grįžtant pravažiuojame išdžiūvusią Tegeta upę, kuri, tikėtina, liesis per kraštus, kai už mėnesiuko prasidės lietaus sezonas. 

Pakelėje apstu įvairių prekyviečių, vienoje susigundome nusipirkti šviežią ananasą. Nuo jo kvepia visas taksi. Namie ananasą valgėm, per barzdą varvėjo :)