Atvykome jau saulei leidžiantis, bet karščio dar virš 30 laipsnių. Vos nusileidę Dar Es Salaam tarptautiniame oro uoste, kuris pasirodė panašaus dydžio kaip Kauno oro uostas, pajutome tikrosios Afrikos karštą, tvankų ir užterštą orą bei didelius kultūros skirtumus. Kadangi darbo leidimai dar ne iki galo sutvarkyti, ėmėme turistines vizas, kurioms gauti reikėjo užpildyti formą, susimokėti grynais pinigais, nusifotografuoti ir palikti pirštų antspaudus. Vizų tvarkymo pareigūnai nors ir stengėsi atrodyti mandagūs, bet buvo rūsčiais veidais ir neskubantys, išklausinėjo, ką veiksime Tanzanijoje, kokios mūsų profesijos, kur nakvosime ir pan.
Išskirtinis dalykas Tanzanijos kultūroje yra derybos. Čia reikia derėtis dėl visko, kas neturi užklijuotos kainos etiketės. Išėję iš oro uosto bandėme susirasti taksi. Mūsų darbdavys suderėjo taksi ir pajudėjome link laikinojo būsto, iš kurio kitą dieną turėsime išsikraustyti, nes neseniai ankstesnei komandai ten įvyko „saugumo incidentas“.
Mūsų gyvenamoji vieta miesto centre, bet gatvės čia kaip Rūgpienių kaime: neasfaltuotos, duobėtos, neapšviestos... Nuvykus į tikslo vietą, pro aukštus apsauginius vartus įleido apsaugos darbuotojai, bet tik įsitikinę, kad pažįsta atvykėlius mzungu. Taksi vairuotojas pareiškė, kad pradžioje susitarėme didesnę kainą, tad įsivelėme į ginčą, bet po keleto minučių nusileidome jo reikalavimams.
Pagaliau mes prie buto durų. Tikimės jau atsipūsti. Bet jei viskas būtų pagal planą, čia nesiskaitytų Afrika :D Pasirodo, pasibaigus elektros sąskaita, kurią reikia iš anksto apmokėti, kad galėtum naudotis. Tad kokį pusvalandį švietėmės telefonais, kol „šefas“ T. suorganizavo mums elektros. Vienintelis dalykas, kuris leido pasijusti komforto zonoje, tai buto interjeras ir europietiški patogumai.
Kadangi po ilgos dienos pilvuose griaužė kirminukas, o apsipirkinėti ir gamintis maistą jau buvo vėloka, nusprendėme kompensuoti kultūrinį šoką ir pasilepinti kokybišku indišku maistu. Vakarieniavome 4-milijoninio miesto aukštos klasės indiško maisto restorane po atviru dangum, sėsėdami plastikinėse kėdėse.
Kadangi geografinė lokacija netoli nuo pusiaujo, tai dienos ilgumas ištisus metus čia panašus: apie 12 val 30 min, o saulė teka ir leidžiasi taip pat kone reguliariai 6.30 / 19.00. Gal dėl naujos vietos, gal dėl tvankumo nakvynė nebuvo rami, o pradėjus aušti rytui baisiai nustebau pažadintas gaidžių choro iš kaimynystės lūšnynų :D