Ruzgys prie Ruzizi deltos

Šįkart rašau apie pirmajį kartą, tik čia nerasite kažkokių pikantiškų pirmųjų kartų, kurių tikėjotės :) Tai tiesiog pirmas kartas darbinėje misijoje užsienio valstybėje. Ta valstybė - Burundis. Tai viena iš 5 skurdžiausių (vidutinis žmonių atlyginimas šalyje - 50 USD/mėn.) pasaulio šalių, buvusi Belgijos kolonija. Kirundi yra vietinė gentinė neoficiali kalba, tačiau oficialioji rašytinio ir žodinio komunikavimo kalba yra prancūzų, kuria viskas dėstoma nuo mokyklos.

Vos tik po kelionės išvakarėse oficialiai atidaryto lietaus sezono Dar es Salame, anksti ryte ruošiuosi į darbinę 5 dienų misiją IT projekte Burundžio sostinėje Budžumburoje. Jau pakeliui į oro uostą vadovas keliomis naujienomis nuteikinėja mane, tiesa sakant lengvai išgąsdindamas, apie politinę situaciją Burundyje, kur už poros mėnesių vyks parlamento rinkimai, o dar po mėnesio – prezidento. Viena iš žinių – sostinėje pašauta vieno sukilėlio, įtakingo liberalios pakraipos opozicijos partijos politiko žmona [1]. Plačiau pasidomėjęs sužinau, kad šalis nualinta smurto, nes vos tik prieš 10-metį (2005 m.) šalyje pasibaigė 12 metų trukęs pilietinis karas, nusinešęs 300 tūkst. žmonių gyvybių.

  

Bet vykstame toliau ir po 3 valandų skrydžio su persėdimu Kenijos sostinėje Nairobyje pasiekiame karščio nualintą Budžumburą. Jau leidžiantis pastebime kalnuotą žalią reljefą ir mažus, vienviečio garažo dydžio skurdžius gyvenamuosius namukus aplinkui miestą.

Vieno darbinio susitikimo metu sužinome, kad sostinėje paskutines dvi savaites (kovo 6 d.) yra degalų trūkumas. Klientai, pas kuriuos svečiuojamės, skundžiasi, kad naudojasi sukauptomis kuro atsargomis, nes degalinėje jų įsigyti mažai šansų. Tuo įsitikiname vėliau pamatę mašinų spūstis ir apgultį prie degalinių. Nenuostabu, juos kamuoja nežinia, ar nereikės sekančią dieną visur keliauti pėsčiomis. Situacija susidariusi dėl to, kad benzino importuotojai įsiskolinę centriniam Burundžio bankui ir negauna paskolų benzino importui [2].

Atsipūtimo petraukėlių ar valgymo metu vis išgirstu įdomių pasakojimų. Štai per vakarienę vadovas užsimena apie Wahadzabe gentį Tanzanijoje, turinčią ~1 tūkst. narių, kuri kalba tik garsais, užsiima medžiokle ir gyvena atsiskyrusi nuo visuomenės. Labai susidomiu, o vėliau sužinau, kad tai bušmenų gentis nuo Eyasi ežero. Jei tik pasitaikys aplinkybės, aplankysiu juos!

Pats mano vadovas S. yra kilęs iš Chaga genties. Tai bantu kalbų grupės gentis, gyvenanti pietinėse ir rytinėse Kilimandžaro pakalnėse ir yra trečia pagal dydį etninė grupė Tanzanijoje. Afrikoje pasisakyti, iš kurios genties esi kilęs, yra tas pats kas Lietuvoje pasisakyti apie savo žemaitišką ar džūkišką kilmę ir tarmę. 

Pasisėdėjimų metu jau draugu tapęs S. papasakoja apie augalą, kuris auga aplink viešbučio, kuriame apsistojame, terasą. Chaga gentyje padovanojus tą augalą galima gauti net atleidimą už žmogžudystę... Augalo negalima kirsti, nebent esi labai senas ir išmintingas žmogus. Tai pat S. paaiškina, kaip gerbiami ryšiai ir pažintys gentyje: susidraugavęs su nauju žmogumi turi su juo kartu suvalgyti šviežiai papjautą ožką/ožį; o savo šeimai turi papasakoti apie sutiktą naują draugą, kad ir šie su juo deramai elgtųsi.

   

Kaip žinia, Burundyje gal tik 10% gyventojų turi elektrą. Todėl turėtų būti nenuostabu, kad ir elektros tinklų pajėgumai nėra itin geri. Antai net sostinėje per mūsų vizito 5 dienas kasdien minimum kartą per dieną dingdavo elektra. Matyt su tuo susijęs ir interneto ryšio nepastovumas ir dinginėjimas, nes gal tik 20% buvimo laiko galėjome pasinaudoti internetu. Tai sukėlė daug nepasitenkinimo ir nepatogumų, nes reikėjo daug komunimuoti su darbo grupės komanda Lietuvoje.

Po keleto dienų darbinių susitikimų, perpildytų streso, po patirtų darbo kultūros skirtumų su daug abstraktaus aiškinimosi, bet mažai detalių, ir po iki išnaktų užsitęsusių namų darbų ruošimo esu prisipildęs vidinio pykčio ir nerimo apie projekto pabaigą. Vis dažniau prisimenu įvadinių mainų programos kursų dėstytojų frazę apie tris svarbiausius dalykus Afrikoje: „Communication, communication, communication!..“.

Taigi dabar suprantu ir jau iš patirties galiu pasakyti, kad projektuose su afrikiečiais svarbu:

- susitaikyti, kad afrikiečiai tarsi hiperaktyvūs paaugliai vėluoja (min pusvalandį), skuba, negali susikaupti ir nesugeba gilintis į detales;

- naudoti kuo daugiau vizualinės medžiagos ir kuo trumpesnius tekstinius aprašymus, kurių jie tikrai jų neskaitys;

- daug komunikuoti problemai išsiaiškinti, ypač, jei kalbame skirtingomis kalbomis ir su vertėju;

- palaikyti draugiškus santykius, nes ryšiai ir pažintys ten valdo;

Paskutinį pusdienį ilgai užtrunkame banke. Šeštadienį Burundyje visi dirba nebent nuo 11 val., nes pagal valstybės rekomendacijas iki tol laiką rekomenduojama skirti sportui. Tikrai nemažai žmonių tuo užsiima, bent jau pabėgioja su šeima. Įdomu, kad sutampa mūsų ir Tanzanijos prezidento Jakaya Kikwete vizitas Burundyje, kur šis susitiko su vietiniu prezidentu Pierre Nkurunziza. Vėliau netgi sulaukiame pajuokavimų iš banko darbuotojų, nes jie pagalvoja mano vadovą tanzanietį esant prezidento apsauginiu, kadangi mes atvykome šiek tiek anksčiau nei Kikwete :)

Po šių penkių streso kupinų dienų mūsų vietinio pagalbininko dėka visgi sugebame vos per pora valandų pamatyti kamputį gamtos. Ką ten kamputį, vieną didžiausių Afrikoje Tanganikos ežerą ir kalnų virtines aplinkui. Tanganyika – antras pagal dydį, antras pagal gylį bei ilgiausias gėlavandenis pasaulio ežeras (jo intakai – upės Ruzizi, Malagarasi, Kalambo). 

Čia sutinku naujų draugų:

    

Išskrendant Budžumburoje matosi Ruzizi upės, kurioje gyvena gigantiški žmogėdros Gustavo krokodilai, deltos rezervatas, o šalia yra Ruzizi nacionalinis parkas. Aišku, lyrinių asociacijų sukelia mano pavardės ir vietinių vietovardžių panašumai (Ruzizi upė, Rugari ir Ruyigi miestai). Kažkas iš pažįstamų pasakė, kad norint priimti naują kultūrą būtiną ją praleisti pro save, atrasti bendrų dalykų ir pasijusti jos dalimi. Manau, man visai neblogai sekasi :)

   

Šaltiniai:
[1] http://www.bbc.com/news/world-africa-31904684
[2] http://www.spyghana.com/gasoline-scarcity-hardens-life-in-burundi/
[3] http://en.wikipedia.org/wiki/Burundi