2015 m. vasario 22 d., sekmadienis

Mes gerbiame tavo palikimą (zul. Hamba kahle, Madiba)

Visi mainų dalyviai pakuojasi į autobusą ir judame į Johanesburge įkurtą Apartheid (afrikansų kalba tai reiškia atskirtumo būseną) muziejų. Šis paskirtas Nelson Rolihlahla Mandela (1918 - 2013) garbei ir PAR virsmui iš vergovės į demokratiją pažymėti.

„Hamba kahle, Madiba“ zulų kalboje reiškia „Mes gerbiame tavo palikimą“, o Mandela čia – lygybės ikona numeris vienas.Pirmiausiai mano dėmesį patraukia priešistoriniai afrikietiški uolų piešiniai ir įvairūs aprašymai apie žmonijos pradžią Afrikoje, pirmuosius Afrikoje žinomus žmones bušmenus ir pan.

Muziejuje edukacijos tikslais ir diskriminacijos skoniui pajusti lankytojai atsitiktine tvarka gauna bilietą pažymėta užrašais „WHITES“ arba „NON-WHITES“, bet, laimei, tai galioja tik įėjimo vartams.

  
Taip pat čia gausu įvairių Mandelos nuotraukų, kalbų vaizdo įrašų, šeimos ir asmeninės istorijos elementų, taip pat kankinimo ir nelaisvės atributų, šalies kelio į demokratiją iliustracijų ir pan. Įstringa Mandelos kalėjimo kameros, kurioje jis kalėjo 27 metus, numeris - 46664...

Informacijos tikrai daug, o jai išnagrinėti nepakaktų net kelių dienų.



Zulų kalba traukdami „Shosholoza“ ir „Mbube“ („Lion sleeps tonight“ tikrąją versiją), toliau dumiame į Soweto priemiestį. Iškart pastebime kitur Johanesburge nematyto skurdo vaizdų, o akis pradžiugina milžiniška ir piešiniais išmarginta šiluminė katilinė, kuri dabar paversta į „Bungee jumping“ pramogų vietą. Vėliau sužinome, kad vergovės laikais čia veikė anglių kasyklos ir priemiestis buvo padalintas į baltųjų ir juodųjų zonas, o juodųjų zonoje buvo pastatyta ši anglimis kūrenta katilinė, kad baltiesiems būtų mažiau užterštumo.

  

Sustojame bohemiškoje „kuprinėtojų“ poilsiavietėje. Vos išlipęs iš autobuso, paklausiu vietinio kuklaus berniuko, besėdinčio pramoginėse karstyklėse, vardo ir atiduodu jam savo saldumyną iš pietų krepšelio. Neužilgo išsitraukiu obuolį, nusivalau jį ir atsikandu. Bet iš šalia esančios futbolo aikštės staiga pribėga kitas, tik drąsesnis jaunuolis, ir sako „aš noriu to obuolio“. Negi gaila vaikui... :)


Šalia kuprinėtojų stovyklavietės tapo dailininkas ir pardavinėja savo darbus. Prie jo stadione vaikai žaidžia futbolą. Dar šalia yra mokykla, kuri, panašu, savaitgalį tarnauja kaip bažnyčia, nes joje kažkas gieda ar dainuoja šventiškai apsirengę.


Papietavę vietoje gaminto maisto ir atsipūtę, sėdame ant dviračių. Gidas mus pirmiausia nukreipia į skurdžiausią lūšnynų kvartalą su nemaloniai „kvepiančia“ atvira kanalizacija. Vaikai ten labai socialūs, prašo nusifotografuoti, sveikinasi ištiesę rankas ar net bando nusegti laikrodį nuo ištiestų pasisveikinimui baltųjų rankų. 
Gidas suorganizuoja vietinio alaus degustaciją. Naminio alaus skonis ir išvaizda panaši kaip samanei naudojamos „brogės“, o gamyklinis PAR alus pasirodo tikrai skanus, gal dėl to kad šaltas, o karštyje tikrai troškina.

Įdomu, kad valstybė šalia lūšnyno pastatė daugiabučius soc. būstus, tačiau niekas į juos nenori keltis, nes reikia mokėti minimalius mokesčius. Todėl daugiabučiai stovi kaip vaiduokliai išdaužytais langais.



Galutinis pasivažinėjimo tikslas yra pirmojo PAR demokratiškai išrinkto prezidento, Nobelio premijos laureto – Mandelos – gyvenamasis namas adresu Vilakazi st. 8115. Nedidelis namukas padovanotas visuomeniniams tikslams ir jame įkurtas muziejus, šalia jo stovi Mandelos šeimos restoranas. Taip pat visame miestelyje gausu memorialinių paminklų žuvusiems už laisvę.

  


Vilakazi st. 8115, Orlando west, Soweto, Johanesburg, PAR