Nardymas ir kalėjimo salos (Zanzibaras) vėžliai

Jau gan kankinamas namų nostalgijos ir už poros savaičių laukdamas kelionės į Lietuvą, pasinaudoju proga susimatyti su artimesniais žmonėmis nei vietiniai - mat, kolegos Kristina ir Linas yra atvykę darbinio projekto pridavimui į Zanzibarą. Taigi, po pusdienio šeštadieninio darbo, keltu vėl išsiruošiu į šią istorinę salą, kur prieplaukoje pasitinka kolega Linas.

Pakrantėje su vaizdu į Indijos vandenyną papietaujame vietiniame kukliame restoranėlyje, o pasistiprinę nusprendžiame paieškoti aplinkinių pramogų. Išsirenkame paviršinį panardymą ir pasižvalgymą po spalvingus koralus bei vietonę vandems florą ir fauną. 

Mūsų vietinis, bet skudžiai atrodantis gidas, savo mediniu motorizuotu laiveliu nuplukdo į atokesnę vietą netoli Changuu salos. Pakeliui dar sutinkame vietinių žvejų su savadarbiu mediniu proa laiveliu pakinkytu į lotyniškąjč burę. 

Musulmonas gidas tuomet vienam po kito suteikia instrukcijas bei inventorių nardymui. Vaizdai po vandeniu tikrai buvo įspūdingi, tačiau gal dėl paskutiniu metu kamuojančių neramių minčių, o gal dėl gan specifinio kvėpavimo su spaudžiančiu akvalangu ir kartais patenkančiu vandeniu, mane ištinka kažkokia panikos ataka ir baimė uždusti, dėl to nutraukiu pasiplaukiojimus po vandeniu.

Vėliau dar nuplukdo mus į pačia Changuu salą, kuri dar vergų sala vadinama. Mat ją 1860 m. arabų prekiautojas įsigijo maištingiems vergams laikyti prieš juos parduodant Zanzibaro vergų turguje. Istorija byloja, kad vėliau, XIX a. pabaigoje, britai planavo salą naudoti kaip kalėjimą pavojingiems nusikaltėliams, tačiau vietoj to ji buvo paversta geltonojo drugio karantino stotimi. 

Sala yra Aldabros milžiniškų vėžlių kolonijos, atgabentos iš Seišelių XIX a. pabaigoje, namai. Kai kurie vėžliai yra vyresni nei 100 metų! Šie vėžliai yra svarbiausia turistų traukos vieta, o sala veikia kaip jų apsaugos zona.

Bevaikštinėjant akis taip pat patraukia likę pastatų griuvėsiai, taip pat augalija, o ypač Frangipani medžiai (Plumeria) - įdomu, kad iš šio medžio ryškiaspalvių  žiedų, kurie ypač kvapnūs nakties metu, gaminamos havaietiškos gėlių girliandos. Indijoje ir Šri Lankoje plumerija laikoma šventu augalu ir siejama su dievais. Tiesa, medžiai mūsų apsilankym ometu jau numetę lapus, tačiau vis dar pasidabinę savo įspūdingais žiedais!

Vakare dar pasivaikstome Zanizabo maisto mugėje, užkandame ir paragaujame šviežiai spaustų cukranendrių sulčių. Nakvynei nelegaliai pasilieku pas kolegą Liną viešbutyje, tačiau miegoti, deja, neleidža nuo paryčių garsiakalbiais sklidančios musulmonų giesmės ir kviečiainčios į mečetes. 

Rytą nemokamai papusryčiavę dar kartu su kolegom taksi pasiekiame žydrus paplūdimius rytinėje Zanzibaro salos pusėje. Ramiai leidžiame laiką, deginamės, tyrinėjam pakrantės koralių nuolaužas, stebim vietinius bešokinėjančius nuo uolų vandenin. Labai žavu vėl apžiūrėti vietinių rankų darbo medinių laivelių kaip iš Guliverio kelionių :)

  

Taip aplankęs kolegas, pasisėmęs gan naujų įspūdžių, dar užsukęs į suvenyrų parduotuvėles, sugrįžtu į savo laikinais namais tapusį Dar es Salaam.