"Vieną gražią šeštadienio popietę, Ramadano įkarštyje, kol kolega D. su šeima mėgaujasi safariais, mes su R. šeimininkaujam namuose. Kažkaip sugalvojam, kad reikia priduoti alaus butelius, nes per kelis mėnesius butelaitis po butelaičio prisikaupė visas kampas taros :)
Taigi su dviem "maximiniais" maišais barškam iš savo daugiabučio kioskelio link. Aš pusiau juokais, pusiau rimtai užsidedu tamsintus akinius - atseit gėda, ką kaimynai pagalvos, nors jie puikiai žino šitus vietinius baltuosius :) Kažkoks praeivis musulmonas mus su nešmenimis palydi savo žvilgsniu. Tada pro bohrų mečetę, kur jau kone visi į pamaldas renkasi, barškam su tais savo maišais ir retoriškai juokaujam: - Kažin jie čia mūsų neužmėtys akmenimis..?"
"Pastebėjome, kad grįžtant po darbo mūsų artimiausia parduotuvė jau nebedirba. Taip ir pagalvojau, kad tai dėl Ramadano, nes vėliau sužinojau, jog musulmonai turi teisę 2 val. anksčiau baigti darbą Ramadano mėnesį. Vieną vakarą specialiai anksčiau baigėme darbą, bandydami suspėti į tą musulmonų indų parduotuvėlę, kad nusipirktume geriamojo vandens butelių. Priėję matome, kad jau mūsų senolis rakina duris, dar pribėgam ir derinam, kad visgi įleistų ir parduotų vandens, bet jis trumpai atkerta, kad skuba melstis ir pasuka tiesiai į mečetę... O kaip dėl to posakio "pagirdyk ištroškusį"..?"
